Įrenginio IP adresas yra unikalus identifikatorius, kuriame pateikiama informacija apie šio įrenginio vietą ir jo pasiekiamumo laipsnį norint su juo susisiekti.
Įrenginių IP adreso buvimas yra būtina sąlyga, kad jie galėtų keistis informacija. Kad būtų lengviau suprasti terminą „IP adresas“, galime padaryti analogiją su žinomu pašto adresu, kuris leidžia pristatyti laišką ar siuntinį griežtai apibrėžtam adresatui. Panašus procesas vyksta siunčiant informaciją (pranešimus) iš vieno įrenginio į kitą. Šioje operacijoje pašto adreso vaidmenį atlieka IP adresas. Santrumpa IP reiškia „Internet Protocol“ ir nurodo taisyklių rinkinį, kuris nustato duomenų, kuriuos siunčiame internetu (vietiniu tinklu), formatą.
IP adreso įrenginio specifika
Standartinis IP adresas, kurį galime matyti tinkle, yra skaičių rinkinys, suskirstytas į 4 grupes naudojant taškus.
192.168.0.1 yra labiausiai paplitęs IP adresas daugeliui maršruto parinktuvų ir modemų. Daugelis iš mūsų ne kartą įvedėme šį simbolių derinį norėdami patekti į modemo arba maršrutizatoriaus nustatymų meniu.
Aukščiau pateiktame adresu turime 4 skaičius, kurių kiekvienas yra oktetas – aštuonių skaitmenų dvejetainis skaičius. Jo reikšmės gali būti apibūdintos diapazone nuo 0000 0000 iki 1111 1111. Be to, aprašas gali būti parašytas dešimtainiais ženklais ir gali būti nuo 0 iki 255 (256 reikšmės).
Šiuo atveju adresų diapazonas yra nuo 0.0.0.0 iki 255.255.255.255. Skaičiuodami visus galimus įrašus, tai yra, IP adresus, gauname skaičių 4 294 967 296.
Aukščiau pateiktas įrašo formatas vadinamas IPv4 ir yra standartinė 32 bitų adreso forma. Šiuo metu tai yra populiariausias ir paklausiausias tinkle. Tačiau IPv4 nėra vienintelis įmanomas, yra ir 128 bitų standartas, vadinamas IPv6. Šio formato adresų skaičius turi tokią vertę, kad kiekvienas mūsų planetos gyventojas gali pateikti trilijonus adresų.
Aprašyme laikysimės IPv4 standarto, tačiau visos taisyklės ir principai yra gana svarbūs IPv6.
IP adreso sudėtis
Standartinis IP adresas nėra tik skaičių rinkinys, šiame įraše yra informacijos ir struktūriškai jį galima padalyti į dvi dalis:
- pagrindinio kompiuterio numeriai,
- tinklo numeris.
Pavyzdžiui, pažįstamame 192.168.1.34 adreso įraše yra ši informacija:
- 192.168.1 – tinklo numeris,
- 34 yra jūsų įrenginio (prieglobos) numeris.
Beje, visi tame pačiame tinkle esantys įrenginiai prasidės nuo 192.168.1. Jei įrenginio IP adresu yra įrašas 192.168.2, tada jis negalės susisiekti su ankstesniu įrenginiu (192.168.1). Norėdami sujungti tokius įrenginius vienas su kitu, jums reikės atskiro maršrutizatoriaus, kuris užtikrins, kad ši užduotis būtų atlikta. Šis maršruto parinktuvas veiks kaip tiltas – duomenys iš vieno tinklo galės per jį patekti į kitą tinklą.
IP adreso klasifikacija
Siekiant supaprastinti darbą su IP adresais, jie klasifikuojami pagal šiuos tipus.
- A klasė – dideli tinklai.
- B klasė – vidutiniai tinklai.
- C klasė – maži tinklai.
- D klasė – rezervuoti 127.0.0.0 formato adresai (localhost).
- E klasė – rezervuoti adresai formatu 192.168.X.X. (Modemų ir maršrutizatorių ID).
Nepaisant, atrodo, didžiulio galimų IP adresų skaičiaus, jų trūksta, palyginti su įrenginių (prieglobos) skaičiumi tinkle. Ši problema paskatino perėjimą prie aktyvaus IPv6 standarto IP adresų naudojimo interneto tiekėjų darbe. Tačiau jei IPv4 formato adresas lengvai konvertuojamas į IPv6, tada jo nebeįmanoma konvertuoti atgal į IPv4.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi teikėjai perkėlė savo abonentus iš IPv4 formato į IPv6 formatą, tinkle dominuoja abu adresai. Šio skirtingų standartų kombinuoto naudojimo problema yra jų nesuderinamumas, o jai išspręsti naudojamas specialus algoritmas, vadinamas „tuneliu“. Jį sudaro specialaus kanalo, per kurį įrenginiai su skirtingais IP adresų standartais gali keistis informacija, sukūrimas.
IP adreso įrenginio funkcijų išmanymas yra būtina sąlyga, jei norite savarankiškai kurti tinklus, taip pat sprendžiant daugybę kitų su interneto ir vietinių tinklų nustatymu susijusių užduočių.
